Monday 29 June 2009

Pasivaikščiojimas Kosta Bravoje

Šį savaitgalį žygiavome Kosta Bravos pakrantėmis. Iš vietinio pėsčiųjų klubo pasivogiau reikiamą informaciją ir su grupe bendradarbių pajudėjome. Tiesa pasakius norėjau eiti į kalnus, bet su naujais žmonėmis tai ne taip jau ir lengva. Taigi laukė testinis žygelis pajūriu.

Jei kas norit pasivaikščioti Kosta Bravoje, mūsų maršrutas eina vienomis iš gražiausių vietų. Be to žygį galima suderinti su Dali muziejaus ir jo gyventų vietų apžiūrėjimu. Mano manymu geriau pradėti iš Cadaques, nes pradžioje su entuziazmu perlipsite kalniuką, kuris žygio gale tiesiog sunervuotų. Ėjimas labai nesudėtingas, tačiau sekinantis. Turėkite bent po 1.5 litro vandens. Tarpiniuose papludimiuose galima nusipirkti atsigerti ir užkąsti. Mes pradėjome iš Barselonos 7:30 ir grįžom apie 23:00. Viso nuėjome apie 20km. Maudėmės puikiuose paplūdimiuose iš pasakos serijos.

Mūsų draugiją James apibūdino kaip komiksų herojų susirinkimą. Vienas didelis didelis, fainas ir daug šneka. O kai eina į kalniuką tai pukši labai :) Kitas visada už audringus pasilinksminimus, bet pats gyvenime nėra ragavęs nei alkoholio, nei tabako, nei mėsos. Užtat diskusijos su juo būna įdomios. Britas, kaip gražuolis iš filmo "the good the bad and the ugly". Dar vienas indas bijo vandens. Mes jį bandėm mokinti plaukti, bet deja deja. Jis daugiausia iki juostos į vandenį lenda. Apie mane viską ir taip žinote :P





View Roses-Cadaques in a larger map

Transportas:
Viską galima pasiekti viešuoju transportu. Važiuojate i Figueres (2h kelio į abi puses 18 EUR) (kur yra žymus Dali muziejus). Iš ten autobusu į Cadaques (1h kelio, 4.7EUR). Autobusai savaitgalį būna kas valandą. Tarp Cadaques ir Roses transporto kaip ir nėra. Taigi pradėjus, reikia baigti maršrutą. Yra tokie traukinukai ant ratų, bet nelabai supratom, kaip jie veikia ir kur stoja. Is Roses yra daug autobusų (40min kelio, 2.7EUR) atgal i Figueres.

Monday 8 June 2009

Barselonos tunelio sugrįžimas

Aš ir vėl Barselonoje. Šį kartą truputį ilgesniam laikui - keliems mėnesiams. Taigi raportuosiu savo subjektyvią nuomonę apie čia esančius uolų regionus. Jei kas turit noro, kad pažiūrėčiau kokią laipiojimo vietą aplink Barseloną- rašykit. O gal galit ką nors pasiūlyti? Aš pasiruošęs ten nuvykti ir atraportuoti :).

Pradėsiu nuo miesčioniško laipiojimo (urban climbing) vietos - Barselonos tunelio. Kažkada buvau baisiai laimingas jį atradęs, o dabar esu laimingas galėdamas čia sugrįžti. Prisiminimuose jis buvo ilgesnis ir ne tokiom aukštom lubom.

Taigi, po ilgos darbo savaitės išsiruošiau pažiūrėti kaip ir kas. Šeštadienį apie pietus, kai saulė labiausiai degina galvą aš jau buvau tunelyje. Čia neblogai pučia skersvėjis, bet ore vis tiek tvyro skalsus žolės kvapas. Kaip senoliai sako - nors kirvį kabink :) Deja man lipti tai nepadėjo. Nors tunelis nebe toks ilgas, kaip atrodė kažkada, pratraversuoti jį tikrai reikia ištvermės. Kojų kybiukai per daugelį metų nerealiai nutrinti, kas padeda akimirksniu užkalti rankas. Viena pusė dar nieko, bet kitoje yra vietų, kur tenka atidirbinėti kas antrą judesį. Žodžiu yra kur tobulėti :)

Kažkur perskaičiau, kad tunelis apšviestas ir naktį. Taigi tą patį šeštadienį apie vienuoliktą vakaro išsiruošiau pažiūrėti kaip tai atrodo. Einant apėmė abejonės. Einu vienas tuo parku - nelabai jauku. Galvoju, negi nieko ten nebus. O visgi, naktį jis atrodo pasakiškai: vienas rastamanas muša būgną, kitas groja kažkokiu dideliu styginiu instrumentu, dar 10 rūko išdribę aplinkui. Akustika kaip turi būti. Laipioja tik ištvermingiausi. Vienas antžmogio sudėjimo vyrukas sau be saugų lipo iki viršaus ir kart kartėlėmis pasikabindavo ant vienos rankos pasisiūbuoti. Linksminasi matai. Kitas monstriukas atsipūtęs traversavo sunkiąją tunelio pusę. Gal tas dūmas tikrai padeda?

Tai va tokie pirmieji įspūdžiai.



View Rock Climbing Tunnel, Montjuic in a larger map